Viktoras Fiodorovas. Ministerijų miestelis ir metais marinuojama „e-tollingo“ sistema gali palaukti – 245 mln. eurų reikalingesni mokytojams
Daugiau nei vienu krūviu dirbantys mokytojai neslepia, kad neuždirba 1 400 eurų į rankas ir tai yra realybė, kad ir kaip ją bandytų užpudruoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, manipuliuodami skaičiais bei pasitelkdami įvairias atlyginimo skaičiavimo metodikas, kuriuose patys nesusigaudo, išsisukinėja ir, kaip visada, tai daro su didele arogancija.
Nors ir atrodo, kad kasmet Lietuvos biudžete švietimui skiriama vis daugiau lėšų, tačiau tai iki šiol beveik neturėjo jokios įtakos mokytojų atlyginimų dydžiams. Nepasiekti ir nesiekiami Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), kurį pasirašė visų parlamentinių partijų atstovai, rodikliai. Vienas svarbiausiu šio susitarimo punktu buvo tai, jog iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarys 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant jo tolimesnį augimą. Nors 2024 metai čia pat, tačiau susitarime numatytų rodiklių – nė kvapo.
Daugiau nei vienu krūviu dirbantys mokytojai neslepia, kad neuždirba 1 400 eurų į rankas ir tai yra realybė, kad ir kaip ją bandytų užpudruoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, manipuliuodami skaičiais bei pasitelkdami įvairias atlyginimo skaičiavimo metodikas, kuriuose patys nesusigaudo, išsisukinėja ir, kaip visada, tai daro su didele arogancija.
Deja, šiandien turime konstatuoti, kad labai svarbus Lietuvai dokumentas, numatantis švietimo politikos ateitį, į kurio sukūrimą ir pasirašymą buvo įdėta be galo daug meilės ir pastangų tiek iš Darbo partijos, tiek iš kitų partijų bei mokytojų, šiandien yra sužlugdytas, o paskutinę vinį į švietimo susitarimo karstą įkalė ne kas kitas, o patys už švietimo politiką atsakingi konservatoriai ir jų deleguoti ministrai.
Akivaizdu, kad šios partijos atstovai tiesiog pasinaudojo pedagogais. Tiek tada – kai buvo pasirašomas Susitarimas, tiek 2018 m., kai konservatorių lyderiai apsimetinėjo geraisiais samariečiais – žodžiais, kavos aparatais ir kruasanais demonstruodami paramą streikuojantiems mokytojams ir bandydami pelnyti jų palankumą artėjančiuose rinkimuose. Kai atėjo laikas vykdyti įsipareigojimus, konservatoriai tiesiog nusispjovė ant mokytojų.
Esant dabartinei situacijai Darbo partija laikosi nuomonės, kad visiškai nesvarbu, ar liekame švietimo susitarimo dalyviais, ar iš jo išeiname. Žymiai svarbiau yra kaip padėti mokytojams čia ir dabar. Todėl Darbo partijos frakcija Seime užregistravo pasiūlymą – 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai – „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimui“ bei VĮ Turto banku ministerijų naujų pastatų statybai finansuoti, o atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomiems asignavimams, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti.
Pirmasis projektas yra vadinamasis „ministerijų miestelis“, kurio įgyvendinimą tikrai galima būtų atidėti ateičiai, nes tai tikrai nėra prioritetinis valstybės klausimas. Antrasis projektas, dar vadinamas „e-tollingo“ sistema, vis nusikelia ir jo realaus įgyvendinimo termino nesimato. Kyla labai rimtų abejonių, ar apskritai jis gali būti įgyvendintas 2024 m., nes į Seimo darbotvarkę jau yra įtrauktas klausimas dėl minėtos sistemos įgyvendinimo nukėlimo dar metams. Tiek sistema, tiek ministerijų miestelis gali palaukti, akivaizdu, kad abu šie projektai yra mažiau svarbūs negu švietimo sistemos problemos. Mokytojams atlyginimų reikia jau dabar, kad galėtų išmaitinti savo šeimas. Todėl manome, kad toks pinigų perskirstymas valstybės biudžete būtų socialiai teisingas ir sąžiningas.
Premjerė į kiekvieną pasiūlymą reaguoja, prašydama pinigų šaltinio. Tai štai jis. Papildomi 245 mln. eurų pedagogų atlyginimų kėlimui, kuriam tereikia pritarti Seimo posėdžių salėje.
Būkime sąžiningi patys su savimi, per 33 Lietuvos Nepriklausomybės metus Lietuvai nepavyko suteikti mokytojo profesijai tinkamo prestižo, o dabartinės valdžios moterų vyrai nusirito iki atviro pasityčiojimo iš pedagogų.
2018 metais dabartiniai valdantieji kvietė visus išgirsti mokytojus. Nuo to laiko praėjo 5 metai ir atėjo laikas patikrinti dabartinės valdžios klausą. Tai, ar girdi mokytojus valdantieji?
Siūlyk savo idėją Kėdainiams
KĖDAINIAI yra VISŲ, todėl kviečiame siūlyti idėjas Kėdainių miesto ir rajono ateičiai.