Socialinis darbuotojas – ramstis daugeliui šeimų

Virginija Cukanovienė, Kėdainių pagalbos šeimai centro ir Josvainių seniūnijos socialinė darbuotoja, Juodkaimių bendruomenės centro vadovė, Kėdainių vietos veiklos grupės valdybos narė.

Socialinį darbą Virginija dirba jau antrą dešimtmetį. Kiekvieną dieną ji bendrauja su žmonėmis, padeda spręsti jų problemas, teikia socialines paslaugas šeimoms, socialinę paramą ir pagalbą gyventojams, kurie patiria sunkumus. Gyventojų ir kolegų ji vertinama kaip žingeidi, novatoriška socialinė darbuotoja, turinti kvalifikacinę kategoriją, nuolat dalyvaujanti mokymuose.

Kaip per tuos dešimtmečius, kai dirbate socialinėje srityje, keitėsi požiūris į socialinius darbuotojus?

Socialinis darbas – tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo. Susidūrę su gyvenimo iššūkiais, žmonės nesidrovi pagalbos ieškoti pas socialinius darbuotojus ir vis labiau vertina jų darbą. Deja, yra ir tokių žmonių, kurių požiūris dar atsilieka nuo realybės. Socialinių darbuotojų prestižas žeminamas. Žmonės nesigilina į jų darbo specifiką, atliekamas funkcijas. Kartais tenka patirti įžeidinėjimų, nors labai stengiesi padėti žmogui.

O mano pareiga pirmiausia – padėti žmogui: įvertinti socialinių paslaugų poreikį, suteikti informaciją, nukreipti žmones į jiems reikalingas įstaigas, padėti prisitaikyti prie realybės, suteikti kitas paslaugas pagal poreikį.

Nuo šių metų pradžios socialinių paslaugų teikimo seniūnijose nebeliko. Jas centralizuotai visame rajone nuo šiol teikia viena socialinių paslaugų įstaiga. Seniūnijose liko tik išmokų administravimas – techninis darbas su dokumentais. Tačiau socialinių paslaugų poreikiai nuolat auga. Iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų.

Turite pasiūlymų, kaip paprastais sprendimais spręsti kasdienes problemas?

Pastebiu, kad turim per daug biurokratinių suvaržymų, neišnaudojami visi turimi resursai. Bet paprastų sprendimų nebūna. Norint tinkamai išspręsti problemą, reikia pasitelkti diplomatinius įgūdžius ir tarnybinę etiką. Turiu kelis pastebėjimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Ne tik mieste, bet kaimo vietovėse yra gabių vaikų. Kaimo vaikai, kurių tėvai negali vežioti į miestą, turi tenkintis geriausiu atveju mokyklose veikiančiais būreliais, o Muzikos, Dailės, Kalbų mokyklų, Sporto centro užsiėmimai jiems nepasiekiami. Manau, kad savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas gabiems ir darbštiems vaikams lankyti neformaliojo ugdymo mokyklas.

Švietimo įstaigoms trūksta specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų. Reikėtų skirti didesnį finansavimą, kuriant darbo vietas.

Labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendras švietimo, socialinių, kultūros įstaigų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbas leidžia plačiau matyti šeimų poreikius ir juos tenkinti.

Taip pat spręstinas ir socialinių būstų klausimas. Jų akivaizdžiai trūksta, o eilės juos gauti slenka labai pamažu.

Kuo dabar gyvena Jūsų vadovaujama Juodkaimių bendruomenė?

Šiuo metu rašom projektus, norim pastiprinti materialinę bazę, taip pat organizuoti bendruomenę vienijančius renginius.

Mūsų bendruomenė jau seniai vykdo verslą – auginame, džioviname ir parduodame arbatžoles, prieskonines žoleles. Tą versliuką pandemija buvo pristabdžiusi, o dabar vėl norim įsijungti, judėti toliau.

Labai stipri Kėdainių vietos veiklos grupė, remia daugelį bendruomenių pateikiamų projektų. Ir bendruomenės mūsų rajone stiprios, ypač Krakių, Pelėdnagių, Nociūnų.

Visuomeninė veikla man svarbi nuo vaikystės. Pamenu, buvau tik antroje klasėje, su drauge kasdien eidavome lankyti vienišą senutę – atnešdavom malkų, vandens, pirkinių iš parduotuvės. Man visada patiko bendrauti su įvairiais žmonėmis. Ir dabar su visais bendrauju be išankstinių nuostatų.

Kokie darbai Jums būtų svarbiausi, jei būsite išrinkta į rajono savivaldybės tarybą?

Kandidatuojant į savivaldybės tarybą vienas iš mano prioritetų yra socialinio teisingumo gyventojams garantavimas. Darbas taryboje – tai visų pirma diplomatija, priimant sprendimus.