Andrejus Berseniovas: Rezultatas pasiekiamas kantriu darbu
Mano darbas ilgalaikis – su vienais gal pusmečio pakanka, kol jie sustoja piktnaudžiauti alkoholiu, susiranda darbą, šeima džiaugiasi grįžusiais į gyvenimą. O kitiems ir pusantrų metų nuolatinių susitikimų neužtenka. Bendraujame, kalbame…
Andrejus Berseniovas, priklausomybių konsultantas Kėdainių pagalbos šeimai centre, Pikelių savarankiško gyvenimo namų padalinio vadovas, socialinis darbuotojas
Kėdainių pagalbos šeimai centre bendraujate su žmonėmis, kuriems priklausomybės trukdo pasirūpinti savo vaikais. Ar daug tokių šeimų mūsų rajone? Kiek laiko tenka su jais dirbti, kol pasiekiamas teigiamas rezultatas?
Klientų, deja, netrūksta. Kartais net darbo dienų nepakanka – ir savaitgaliais rengiame susitikimus su žmonėmis, kenčiančiais nuo priklausomybių.
Mano darbas ilgalaikis – su vienais gal pusmečio pakanka, kol jie sustoja piktnaudžiauti alkoholiu, susiranda darbą, šeima džiaugiasi grįžusiais į gyvenimą. O kitiems ir pusantrų metų nuolatinių susitikimų neužtenka. Bendraujame, kalbame, bet rezultato nėra…
Džiaugiuosi, kai tvarkingai gyvenantys buvę klientai paskambina arba susitinkame atsitiktinai, pasikalbame. O tokie, kurie grįžta prie netikusių įpročių, paprastai vengia susitikimo.
Kam skirti Pikelių savarankiško gyvenimo namai?
Ten gyvena vyrai, kurie dėl savo priklausomybių (dažniausiai nuo alkoholio) neteko visko: darbo, namų, šeimų. Pikeliuose jie pradeda gyvenimą iš naujo, stojasi ant kojų. Mes, socialiniai darbuotojai, padedame, taip pat jie vieni kitus palaiko.
Grįžę į normalų gyvenimą tokie žmonės dažnai atsiprašo tų, kurie nuo jų nukentėjo, stengiasi nuostolius atlyginti ir pan. Blaiviai gyvenant po kelių mėnesių mąstymas pasikeičia, galva kitaip dirba.
Kaip manote, kodėl žmonės dažnai prieštarauja, kad jų kaimynystėje būtų įkurta įstaiga, skirta kitokiems žmonėms – paribyje esantiems, neįgaliesiems ir pan.?
Didžiausia priešinimosi priežastis – informacijos stoka. Prieš planuojant steigti tokią įstaigą reikia daug kalbėtis su gyventojais, pasakoti jiems apie žmones, kurie čia gyvens. Reikia aiškinti, kad žmonės gyvens prižiūrimi specialistų, kad bus užtikrinamas saugumas.
Kas Jus paskatino jungtis prie Darbo partijos?
Partijoje esu naujokas, bet seniai stebiu jos veiklą. Su Viktoru Fiodorovu pradėjome bendrauti, kai jis dar jaunas vaikinas važinėdavo po rajoną ir po Lietuvą su „Pripučiamo filmo“ komanda. Pas mus vasarą vyksta vaikų stovyklos ir prašydavome, kad atvežtų parodyti filmą vaikams. Visada noriai priimdavo mūsų kvietimą, atvažiuodavo, nemokamai filmus rodė. Jaučiu šio žmogaus geranoriškumą, pastangas padėti kitiems. Darbas Seime suteikė jam solidumo, patirties, konkretumo. Žinau, kad Viktoras galėjo kitur daryti karjerą, bet akivaizdu, kad jam nuoširdžiai rūpi Kėdainiai. Todėl būtent su tokiu žmogumi noriu dirbti vienoje komandoje.